- pabudai. - nusijuokė nors ir šiokį tokį nusivylimą nuslėpė. nusiminė čelsikė, kad jis čia miega, negi ji tokia lovoj prasta? kai jis pats darbuotis pradėjo išrietė nugarą, o jos alsavimas vos ne dejonėm pavirto, tokį malonumą čelsė seniai bejautė.

- Nebuvau net užmigęs, -nusijuokia ir saldžiai pabučiouoja ją į lūpas, o tada tęsią darbą, laiko glamonėt jos kūna jau nėra, taip dirba, paskutines jėgas šitai savo meilei atiduoda

- man jau pasirodė, kad buvai. - šyptelėjo. - aš tokia bloga? - kilstelėjo antakį. stengės taip čia jos zuikis, gal va net per daug, šiek tiek skaudėt čelsikei pradėjo, bet nesiskundė.

- Ne katinėli, tu tobula,-nusišypso, pakšteli jai į lūpytes ir kad ir kaip stengųsi ji to nepadryt pats pamato kad persistengė, tad sulėtinęs greitai viską užbaigia ir atsigula šalia kiek susinervinęs,- Atiiprašau,- šiek tiek padusęs ištaria,pažiūri jai į akis

- už ką? - kilstelėjo antakiuką. laukė kol jos kvėpavimas sunormalės. - tu nieko blogo nepadarei...- pasisuka į jį ir švelniai perbėga pirštais per jo krūtinę.